Dvidešimt šeštoji diena
– KLUSNUSIS TĖVO VALIOS VYKDYTOJAS
INVOKACIJA
K.
Dieve, ateik man padėti.
A.
Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir
Šventajai Dvasiai.
A. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
visados, ir per amžius. Amen.
K. Viešpats paskyrė jį savo namų
tvarkytoju!
A. Ir visų savo turtų valdytoju!
Melskimės. Dieve, savo nuostabia Apvaizda Tu
išrinkai šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Mes
žemėje jį garbiname kaip globėją, o jis danguje tebūna mūsų užtarėjas. Tu
gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
DIEVO ŽODIS
O
jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo
Tėvo reikaluose?“ (Lk 2, 49)
BAŽNYČIOS ŽODIS
Epizode
apie dvylikametį Jėzų užrašyti ir pirmieji Jėzaus žodžiai: „Kam gi manęs
ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose“ (2, 49).
Po trijų dienų ieškojimo Jėzaus tėvai atranda jį šventykloje, sėdintį tarp
mokytojų, jų besiklausantį ir juos beklausinėjantį (plg. 2, 46). Paklaustas,
kodėl taip padarė savo tėvui ir motinai, jis atsako, jog padaręs tik tai, ką
turėtų daryti Sūnus, t. y. būti šalia Tėvo. Taip jis parodo, kas yra tikrasis
Tėvas, tikrieji namai, kad nepadarė nieko keista ar neklusnaus. Liko ten, kur
turėjo būti Sūnus, t. y. prie Tėvo, ir pabrėžė, kas jo Tėvas. Tame atsakyme
vyraujančiu žodžiu „Tėvas“ aikštėn iškeliamas visas kristologinis slėpinys.
Šiuo žodžiu atveriamas slėpinys, jis yra raktas Kristaus, kuris yra Sūnus,
slėpiniui suprasti ir leidžia suvokti mūsų pačių kaip krikščionių, kurie esame
sūnūs Sūnuje, slėpinį. Sykiu Jėzus mus moko, kaip būti sūnumis, – būtent būnant
kartu su Tėvu maldoje.
Benediktas XVI
MĄSTYMAS
Jėzaus
atsakymas turėjo ypatingai paliesti Juozapo širdį, - Jėzus aiškiai pasako, kad
yra Tėvo Sūnus ir kad šis tėvas nėra Juozapas. Nors norėtume galvoti, kad taip
atsakydamas Jėzus atstūmė Juozapą, tarsi sakydamas „žinok, savo vietą“, tačiau
taip nėra. Tas, kuris yra Tiesa, Juozapui ir Marijai priminė, kas Jis yra iš
tiesų, kad šiame paauglyje gyvena Tėvo Sūnus, kurio misija ir bus visuomet
vykdyti Tėvo valią ir atlikti Jo darbus. Juozapas yra kviečiamas vėl pamiršti
savo reikalus ir būti Tėvo reikaluose.
PASIAUKOJIMAS
Gerasis
Juozapai, dar niekas nėra veltui tavęs šaukęsis! Tavo rankos visada atvertos
tiems, kurie nelaimėje bėga pas Tave. Gailestingai pažvelk į mano didelį vargą!
Tu viską žinai, tu matai, kokį sunkų išbandymą aš kenčiu ir kokios kartybės
pilna mano širdis. Gailiuosi dėl savo nuodėmių iš visos širdies, užtark mane
pas mūsų Viešpatį Jėzų, kuris tave vadino savo tėvu. Amen.
DIENOS UŽBAIGA
Į
Tave, Palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo
švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus
globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo
Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį
Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,
ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis Šventosios
Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk mums
išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus
kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš
gresiančio Jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo
priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad,
stiprinami tavo pavyzdžio ir pagalbos, galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje
numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.
K. Garbinkime Viešpatį.
A. Dėkojame Dievui.
Komentarai
Rašyti komentarą