Šv. Juozapo Darbininko
laisvas minėjimas –
tai pati naujausia liturginė šv. Juozapo kulto išraiška Visuotiniame
kalendoriuje. Evangelijose Juozapas vadinamas dailide, pats Jėzus tituluojamas
dailidės sūnumi.
Tačiau
Juozapo Darbininko kultas labiau išplito XX a., kaip atsvara komunizmo
ideologijos vykdomai darbininkų ateizacijai. 1945 m. Pijus XII katalikų
darbininkų brolijas patikėjo šv. Juozapo globai, o 1955 m. gegužės 1 d. paskelbė
Juozapo darbininko švente, taip siekdamas sukrikščioninti socialistų ir
komunistų minimą tarptautinę darbo šventę. Šventės titulas buvo Šv. Juozapo Darbininko ir Švč. Mergelės
Marijos Sužadėtinio Iškilmė.
Šventė
kalbėjo apie darbo kilnumą ir jo krikščionišką vertę, remiantis Juozapo pavyzdžiu:
„O Dieve, visko Kūrėjau, kuris davei žmogui darbo įsakymą, suteik iš savo
Gerumo, kad palaiminto Juozapo pavyzdžio ir globos dėka, mes atliktume tuos
darbus, kuriuos mums pavedei ir gautume amžinąjį užmokestį, kurį pažadėjai.“ (pradžios
malda)
Po
1969 m. atliktos liturginės reformos, šiai šventei suteiktas pats mažiausias
liturginis rangas – laisvas minėjimas. Tačiau šventė išsaugojo savo prasmę, Šv.
Juozapo asmenyje pagerbti žmogaus pašaukimą darbui.
Komentarai
Rašyti komentarą