PENKIOS PSALMĖS ŠVENTOJO JUOZAPO VARDO GARBEI

 Pamaldumas Jėzaus ir Marijos šventiesiems Vardams pasireiškia tam tikrų psalmių bei himnų kalbėjimu. Panašiu būdu, jaučiantys meilingą prisirišimą Šventajam Juozapo Vardui, kalba penkias psalmes, kurių kiekviena žymi skirtingą Juozapo Vardo raidę (J-O-S-E-PH, paskutinės raidės tariamos kaip F)

1809 m. birželio 26 d., Popiežius Pijus VII, leido šį pamaldumą ir suteikė jam visuotinius atlaidus.





I ant. Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

Ps 99 (100)

Jūs, džiaugsmu klegėkite, o visos šalys! †

Tarnaukite Viešpačiui linksmos, *

artinkitės prie jo su džiaugsminga giesme.

 Atminkite: Viešpats yra Dievas. †

Jis mus sukūrė, mes jam priklausom; *

mes – jo tauta ir jo kaimenės avys.

Pro vartus dėkodami ženkit *

į jo kiemus su šlovinimo giesme.

Dėkokite jam, šlovinkite jo vardą, †

nes geras mūsų Viešpats, amžina jo meilė, *

per kartų kartas – jo ištikimybė.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *

ir per amžius. Amen.


I ant. Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

II ant. Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

Ps. 46 (47)

O jūs, visos tautos, - plokite iš džiaugsmo! *

Džiaugsmo valiavimais šlovinkit Dievą!

Viešpats, Aukščiausiasis, pagarbų šiurpą kelia, *

jis didis visos žemės Karalius.

Tautas jis privertė paklusti, *

paklupdė gentis mums po kojų.

Paveldą mums jis išrinko, – *

pasididžiavimą savo tautos, kurią pamilo.

Dievas žengia, gaudžiant šūksniams džiaugsmingiems, *

Viešpats, lydimas ragų gaudimo.

Giedokite šlovinimo giesmes Dievui, *

giedokite šlovinimo giesmes!

Giedokite šlovinimo giesmes mūsų Karaliui, *

giedokite šlovinimo giesmes!

Juk Dievas – visos žemės Karalius, *

giedokite jam šlovinimo himną!

Dievas visoms tautoms viešpatauja, *

Dievas sėdi savo šventajame soste.

Su Abraomo Dievo tauta susirinko *

tautų kilmingieji.

Juk žemės skydai priklauso Dievui, *

jis – iškilus ir didingas.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *

ir per amžius. Amen.


II ant. Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.

III ant. Juozapas, būdamas teisus, nenorėjo daryti jai nešlovės.

Ps. 128 (129) 

Smarkiai mane engė priešai nuo pat jaunystės“, – *

tesako dabar Izraelis, –

aršiai puolė mane priešai nuo pat jaunystės, *

bet manęs nenugalėjo.

Kaip artojai nugarą jie man arė, *

pavertė ją arimais.

Teisus yra Viešpats, – *

jis sutraukė nedorėlių pančius.

Tegul susigėsta, tepasitraukia *

visi, kas nekenčia Ziono.

Tebūna jie tartum žolė ant stogo, *

nuvystanti greičiau nei užauga.

Pjovėjas nesurenka jos anei saujos, *

pėdų rišėjas neturi ko rišti.

Tegul netars jiems praeiviai: †

„Telaimina jus Viešpats! *

Viešpaties vardu jus laiminam!“

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *

ir per amžius. Amen.


III ant. Juozapas, būdamas teisus, nenorėjo daryti jai nešlovės.

IV ant. Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos,

Ps. 80 (81)

Eikite, džiugiai giedokite Dievui, mūsų gynėjui, *

šaukite iš džiaugsmo Dievui Jokūbo!

Užveskite giesmę, muškite būgnelius su žvangučiais, *

pritarkite švelniai lyrom ir arfom.

Pūskite ragą per jaunatį ir pilnatį, – *

mūsų šventei atėjus.

Juk tai įstatas Izraeliui, *

įsakas Jokūbo Dievo, –

Juozapo giminei jį davė, *

kai išėjo iš Egipto žemės.

Girdžiu balsą, kurio nepažinojau: †

„Nuo tavo pečių aš nuėmiau naštą, *

išlaisvinau rankas nuo pintinės.

Sielvarte manęs tu šaukeisi, *

ir aš tave išgelbėjau;

nematomas griaustiniu tau bylojau; *

išbandžiau prie Meribos šaltinių.

Klausykis, mano tauta, tave aš įspėju! *

O Izraeli, kad tu manęs paklausytum!

Neturėsi jokio kito dievo, *

prieš svetimą dievą kniūbsčias nepulsi!

Aš esu Viešpats, tavo Dievas, †

kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. *

Atverk plačiai savo burną, aš ją pripildysiu.“

„Bet manoji tauta mano balso neklausė; *

Izraelis nenorėjo man paklusti.

Todėl aš leidau jiems, kietaširdžiams, *

pagal savo užmačias elgtis.

O, kad mano tauta manęs paklausytų, *

kad eitų mano keliais Izraelis!

Bematant aš sutramdyčiau jų priešus, *

prieš jų engėjus vėl ranką pakelčiau.

Kas Viešpaties nekenčia, gūšis iš baimės, – *

amžinas bus jų pražuvimas.

O savuosius brandžiausiais kviečiais maitinčiau, *

uolų medumi juos pradžiuginčiau.“

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *

ir per amžius. Amen


IV ant. Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos.

V ant. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta.

Ps. 86 (87)

Pamatai Jo miesto ant šventojo kalno įtvirtinti; †

Viešpats Ziono vartus labiau pamilo *

negu kitas buveines Jokūbo žemėj.

Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų, *

kuriuos jis apie tave byloja:

„Tarp tų, kurie mane pripažįsta, *

įrašysiu Rahabą ir Babiloną;

Filistijos, Tyro bei Kušo žmones *

tarp Jeruzalės gyventojų skaičiuosiu.“

Bus kalbama apie Zioną: †

„Visos tautos jame užgimusios, *

nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė.“

Viešpats įrašys tautų knygoj: *

„Ši tauta tenai gimė.“

Ir giedos visi, šokdami iškilmių šokį: *

„Tavyje mano šaknys.“

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, *

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, *

ir per amžius. Amen.

V ant. Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta.


K. Viešpats paskyrė jį savo namų tvarkytoju!

A.  Ir visų savo turtų valdytoju!


Melskimės. Dieve, savo nuostabia Apvaizda Tu išrinkai šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Mes žemėje jį garbiname kaip globėją, o jis danguje tebūna mūsų užtarėjas. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.


Himnas

Malonės Dievo ieškai tu

Gailestingumo be ribų?  

Prašyki Juozapo Vardu

Ir kliaukis jo užtarimu.         


Nes tai juk Viešpačiui patiks,

Jis išklausys tavas maldas.

Kaltąjį iš kaltės išriš,

Šventuman teisųjį nuves.


Bičiuliams Juozapo tikriems,

Malonių teka štai versmė.

Skausmingą valandą mirties

Jiems palmė pergalės švytės.

Mergelės ir Sūnaus glėby,

Džiaugeisi jų tu artumu.

Mirtis nebuvo tau baisi,

Šventoj draugijoj artimų.


Kas galingesnis už tave?

Klusnus kaip tėvui buvo Tas,

Kurį kaip Dievą angelai

Per amžius šlovina Danguj.


Kas tobulesnis už tave?

Mergelės Sužadėtiniu

išrinktas,  Saugotoju, tėvu būt

Aukščiausiojo Sūnui Vienatiniam.


Tebūna gyrius ir garbė

Tėvui ir Žodžiui su Dvasia

Ir Vardui Juozapo šlovė

Per amžių amžius visada. Amen.


Antifona:

Padėjėjas varguose ir Gynėjas yra šventasis Juozapas tų, kurie pamaldžiai šaukiasi Jo Vardo.


K.  Garbinkime šventojo Juozapo Vardą,

A.  dabar, visados ir per amžių amžius. Amen


Melskimės. Dieve, nuostabus savo šventuosiuose ir  dar nuostabesnis šventajame Juozape, kurį paskyrei dangiškųjų dovanų dalintoju savo šeimynai; suteik, meldžiame Tave, kad mes, kurie pamaldžiai garbiname Jo Vardą žemėje, padedami Jo maldų ir nuopelnų, laimingai pasiektume išganymo uostą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Amen.


Komentarai