DAILIDĖ IŠ NAZARETO - Šv. Juozapo gyvenimo slėpiniai - I.

Su džiaugsmu atlieku šią pastoracinę pareigą, kad augtų visų žmonių. pamaldumas visuotinės Bažnyčios Globėjui ir meilė Atpirkėjui, kuriam jis pavyzdingai tarnavo. Tada visa krikščioniškoji tauta ne tik karščiau kreipsis į Šventąjį Juozapą ir su pasitikėjimu šauksis jo globos, bet ir visada turės prieš akis jo nuolankų, brandų tarnavimą ir „dalyvavimą“ išganymo ekonomijoje. Manau, kad toks Marijos Sužadėtinio misijos apmąstymas padės su visa žmonija į ateitį keliaujančiai Bažnyčiai vis iš naujo atrasti savo vietą atpirkimo plane, kurio pagrindas yra Įsikūnijimo paslaptis. Būtent toje paslaptyje Juozapas iš Nazareto „dalyvavo“ kaip joks kitas žmogus, išskyrus Mariją, Įsikūnijusio Žodžio Motiną. Dalyvavo joje kartu su Marija, įtrauktas į tą patį išganingąjį įvykį, kad saugotų meilę, kurios galia amžinasis Tėvas „iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jo įsūniais“.

(Šv. Jonas Paulius II, Apaštališkasis paraginimas REDEMPTORIS CUSTOS apie šv. Juozapo asmenį ir misiją Kristaus ir Bažnyčios gyvenime, 1)

Juozapas – tas Evangelijos tylenis, yra labiausiai nepažintas žemiškosios Trejybės asmuo. Mūsų maldingumų, mąstymų kryptis dažniausia būna į Jėzų ir Mariją. Tuo tarpu Juozapas taip ir lieka prakartėlėje ar savo dirbtuvėje Nazarete. Nepratariantis nei žodžio, nereikalaujantis sau dėmesio.
Ilgus amžius pati Bažnyčia su įtarumu žvelgė į Juozapą ir leido liaudiškam pamaldumui iškreipti jo paveikslą, - kaip 90 metų sulaukusio našlio, turinčio vaikų ir anūkų bei per prievartą tapusio Marijos prievaizdu. Tik XVI a.,  Šv. Teresės Didžiosios dėka, Juozapas išeina į dienos šviesą ne kaip senolis o vyras, trokštantis vykdyti Dievo Valią ir Jam tarnauti – pirmiausia pamirštant save.
Taip. Juozapas tyli, nes žino, kad svarbiausia yra klausyti ir išgirsti Dievo balsą. Ne tik klausyti ir išgirsti (dauguma tuo ir apsiribojame) bet ir vykdyti tai kas išgirsta. Juozapas neturėjo kada kalbėti, nes žinojo, kad jo misija yra tarnauti Jėzui ir Marijai – ginti, globoti, išlaikyti.
Pradėkime kelionę, kurioje sieksime prakalbinti ir pažinti šį Dievo Lobyną Saugotoją, kad Jo globojami ir stiprinami labiau pamiltume Jėzų bei Mariją.


Atmink, tyrasis Mergelės Marijos Sužadėtini,
meilusis mano Globėjau, šventasis Juozapai,
 jog per amžius nėra girdėta,
kad apleistum bent vieną, kas šaukiasi tavo pagalbos
 ir prašosi užtariamas.
Šitokio pasitikėjimo kupinas,
ir aš skubu prie tavęs ir visiškai tau save pavedu.
Meldžiu tave, kuris buvai laikomas Išganytojo tėvu,
nepaniekink mano žodžių, bet maloningai išklausyk.
 Amen.


Pastaba
Šie mąstymai parengti remiantis Šventojo Rašto, Tradicijos ir Bažnyčios šventųjų bei mistikų sukauptomis įžvalgomis apie Šventąjį Juozapą, padėsiančiomis labiau pažinti Jėzaus Globėją. Verta priminti, kad tai nėra oficialus Bažnyčios Mokymas, bet atskirų šventųjų ar maldingumo įkvėptų idėjų perteikimas, tad skaitytojas gali ir nesutikti su tuo ką perskaitys.

Komentarai