Su džiaugsmu atlieku šią
pastoracinę pareigą, kad augtų visų žmonių. pamaldumas visuotinės Bažnyčios
Globėjui ir meilė Atpirkėjui, kuriam jis pavyzdingai tarnavo. Tada visa
krikščioniškoji tauta ne tik karščiau kreipsis į Šventąjį Juozapą ir su
pasitikėjimu šauksis jo globos, bet ir visada turės prieš akis jo nuolankų,
brandų tarnavimą ir „dalyvavimą“ išganymo ekonomijoje. Manau, kad toks Marijos
Sužadėtinio misijos apmąstymas padės su visa žmonija į ateitį keliaujančiai
Bažnyčiai vis iš naujo atrasti savo vietą atpirkimo plane, kurio pagrindas yra
Įsikūnijimo paslaptis. Būtent toje paslaptyje Juozapas iš Nazareto „dalyvavo“
kaip joks kitas žmogus, išskyrus Mariją, Įsikūnijusio Žodžio Motiną. Dalyvavo
joje kartu su Marija, įtrauktas į tą patį išganingąjį įvykį, kad saugotų meilę,
kurios galia amžinasis Tėvas „iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jo
įsūniais“.
(Šv.
Jonas Paulius II, Apaštališkasis paraginimas REDEMPTORIS CUSTOS apie šv.
Juozapo asmenį ir misiją Kristaus ir Bažnyčios gyvenime, 1)
Juozapas
– tas Evangelijos tylenis, yra labiausiai nepažintas žemiškosios Trejybės
asmuo. Mūsų maldingumų, mąstymų kryptis dažniausia būna į Jėzų ir Mariją. Tuo
tarpu Juozapas taip ir lieka prakartėlėje ar savo dirbtuvėje Nazarete.
Nepratariantis nei žodžio, nereikalaujantis sau dėmesio.
Ilgus
amžius pati Bažnyčia su įtarumu žvelgė į Juozapą ir leido liaudiškam pamaldumui
iškreipti jo paveikslą, - kaip 90 metų sulaukusio našlio, turinčio vaikų ir
anūkų bei per prievartą tapusio Marijos prievaizdu. Tik XVI a., Šv. Teresės Didžiosios dėka, Juozapas išeina
į dienos šviesą ne kaip senolis o vyras, trokštantis vykdyti Dievo Valią ir Jam
tarnauti – pirmiausia pamirštant save.
Taip.
Juozapas tyli, nes žino, kad svarbiausia yra klausyti ir išgirsti Dievo balsą.
Ne tik klausyti ir išgirsti (dauguma tuo ir apsiribojame) bet ir vykdyti tai
kas išgirsta. Juozapas neturėjo kada kalbėti, nes žinojo, kad jo misija yra
tarnauti Jėzui ir Marijai – ginti, globoti, išlaikyti.
Pradėkime
kelionę, kurioje sieksime prakalbinti ir pažinti šį Dievo Lobyną Saugotoją, kad
Jo globojami ir stiprinami labiau pamiltume Jėzų bei Mariją.
Atmink, tyrasis Mergelės
Marijos Sužadėtini,
meilusis mano Globėjau,
šventasis Juozapai,
jog per amžius nėra girdėta,
kad apleistum bent
vieną, kas šaukiasi tavo pagalbos
ir prašosi užtariamas.
Šitokio pasitikėjimo
kupinas,
ir aš skubu prie tavęs
ir visiškai tau save pavedu.
Meldžiu tave, kuris
buvai laikomas Išganytojo tėvu,
nepaniekink mano žodžių,
bet maloningai išklausyk.
Amen.
Pastaba
Šie
mąstymai parengti remiantis Šventojo Rašto, Tradicijos ir Bažnyčios šventųjų
bei mistikų sukauptomis įžvalgomis apie Šventąjį Juozapą, padėsiančiomis labiau
pažinti Jėzaus Globėją. Verta priminti, kad tai nėra oficialus Bažnyčios
Mokymas, bet atskirų šventųjų ar maldingumo įkvėptų idėjų perteikimas, tad
skaitytojas gali ir nesutikti su tuo ką perskaitys.
Komentarai
Rašyti komentarą