DIEVO
ŽODIS
Praslinkus
aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus
vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 21)
BAŽNYČIOS
ŽODIS
Kadangi
sūnaus apipjaustymas buvo pirmoji religinė tėvo pareiga, Juozapas šiuo ritualu vykdo
savo teisę-pareigą Jėzui. Įsitikinimas, kad Senojo Testamento apeigos yra
tikrovės šešėlis, atskleidžia, kodėl Jėzus jų nevengia. Kaip kitos apeigos,
taip ir apipjaustymas, yra Jėzaus „atbaigtas“. Dievo sandora su Abraomu, kurios
ženklas apipjaustymas, per Jėzų pasiekė savo tikslą, galutinį veiksmingumą ir
buvo tobulai įvykdyta, nes Jėzus yra visų senovinių pažadų „taip“. Kūdikį
apipjaustant, Juozapas davė jam ir vardą – Jėzus. Tai vienintelis vardas, kuriuo
galime būti išgelbėti; „apreiškimo“ Juozapui metu buvo apreikšta šio vardo
prasmė: jam „tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
Duodamas vardą, Juozapas patvirtina savo tėvystės teisėtumą ir, ištardamas šį
vardą, paskelbia Išganytojo misiją.
Šv. Jonas Paulius II
MALDA
Šlovingasis
šventasis Juozapai, tu noriai paklusai Viešpaties Įstatymui. Tave liūdino tas
Brangiausiasis Kraujas, kurį mūsų Atpirkėjas, būdamas kūdikiu, praliejo
apipjaustant, bet Jėzaus Vardas tau suteikė paguodą ir pripildė tave džiaugsmo.
Dėl šio nuliūdimo ir šio džiaugsmo suteik mums malonę, kad šiame gyvenime
liktume nesusitepę jokia nuodėme ir ateity laimingi iškvėptume savo sielą su
švenčiausiuoju Jėzaus Vardu lūpose ir širdyje. Amen
Komentarai
Rašyti komentarą