Antras Juozapo skausmas
ir džiaugsmas:
Sudėtingos Jėzaus gimimo
aplinkybės
Anomis
dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.
Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi
keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš
Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes
buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo
sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas
gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė
ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. (Lk 2, 1-7)
Žodis tampa kūnu
Pradžioje
buvo Žodis.
Tas
Žodis buvo pas Dievą,
ir
Žodis buvo Dievas.
Jis
pradžioje buvo pas Dievą.
Tas
Žodis tapo kūnu
ir
gyveno tarp mūsų;
mes
regėjome jo šlovę –
šlovę
Tėvo viengimio Sūnaus,
pilno
malonės ir tiesos.
(Jn
1, 1-2. 14.)
Juozapas
buvo liudininkas žmogaus gimimo žeminančiomis aplinkybėmis, to pirmojo
pranešimo apie „apiplėšimą“, kurį Kristus laisvai prisiėmė dėl nuodėmių
atleidimo. Jis buvo ir pagarbinimo liudininkas“, kai piemenys, angelui pranešus
tą didžią džiugią naujieną, atskubėjo į vietą, kur gimė Jėzus; vėliau ir
liudininkas pagarbos, kurią Jėzui pareiškė iš Rytų atvykę Išminčiai.
Šv. Jonas Paulius II
Labai
dažnai, didieji politiniai įvykiai paveikia kasdienį paprastų žmonių gyvenimą,
sugriaudami jų planus bei lūkesčius. Galingiausios to meto Romos imperijos
valdovo Augusto noras surašyti visus imperijos gyventojus, idant būtų galima
apdėti juos mokesčiais, paveikė Juozapo ir Marijos kasdienybę. Jie privalėjo
įvykdyti Imperatoriaus potvarkį ir keliauti į Betliejų pačiu netinkamiausiu
metu, baigianti Marijos nėštumo laikui. Juozapui teko atsakomybė pasirūpinti
sudėtinga kelione, kuri truko apie tris dienas. Kadangi nei automobilių, nei
lėktuvų nebuvo, Juozapui ir Marijai nemenką atstumą teko įveikti pėsčiomis
(galbūt Marija jojo ant asiliuko), keliaujant drauge su kitais gentainiais.
Pasiekus
gimtąjį Betliejų, Juozapo rūpesčiai nesibaigė. Dėl surašymo, miestelis buvo
pilnas tokių pat kaip jiedu su Marija, todėl nakvynės namai buvo arba užimti,
arba netinkami dėl Marijos padėties. Tikriausiai ir Juozapo giminaičiai
negalėjo jam nieko gero pasiūlyti, tad šeimai teko prisiglausti už miestelio
esančiose olose, skirtose laikyti gyvulius.
Susiklosčiusios
aplinkybės, atskleidė tiesą, kad nuo pat pradžių Jėzus yra atmetamas: „Buvo
tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis
buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas
savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.“ (Jn 1, 9-11) Išganytojas gimsta ir
miršta už miesto, - ištremtas iš žmonių visuomenės, kad jos neatverstų ir
neperkeistų.
Tačiau
kaip liudija Evangelija: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo
vaikais“ (Jn 1, 12), kaip sako Bažnyčios Tėvai, - Dievas tapo žmogumi, kad šis
taptų dievu. Viešpats atėjo išgydyti ir išvaduoti žmogaus, tapdamas vienu iš
mūsų.
Tą
naktį, toje atšiaurioje oloje, Juozapas tapo pirmuoju žmogumi, kuris išvydo
įsikūnijusį Dievą, ne tik išvydo, bet galėjo paimti Jį ant rankų ir pagarbinti.
Tėvo širdimi pamilęs Jėzų, Juozapas yra tobulas Dievo šlovintojas, - jis kaip
ir Mozė regėjo Dievo šlovę, ir dar daugiau, išvydo tai ko troško visi Dievo
bičiuliai – Jo Veidą.
Šventoji
Kryžiaus Teresė Benedikta (Edita Štein) mėgo kartoti: ko nebuvo mano planuose,
buvo Dievo planuose. Panašiai galėtų sakyti ir Juozapas, kuris su tvirtu
pasitikėjimu ir nuolankumu priėmė Dievo planus, atsisakydamas savųjų. Jis
išmoko sudėtingose situacijose daryti tai, kas yra jo galioje, visa kita
pavesdamas Dievo veikimui. Ir mes susidūrę su tuo, išmuša mus iš vėžių,
išmokime klausti Dievo Valios ir pasitikėti Jo vedimu.
Melskimės
Šlovingasis
šventasis Juozapai, laimingasis Patriarche! Tu buvai išrinktas įsikūnijusio
Žodžio Globėju. Tavo liūdesys matant, kokiame skurde gimė Kūdikėlis Jėzus,
greitai virto dangišku džiaugsmu, kai išgirdai angelų giesmę ir išvydai tos
šlovingos nakties didybę. Dėl šio liūdnumo ir šio džiaugsmo išmelsk mums
malonę, kad ir mes po mūsų žemiškos kelionės išgirstume angelų giedojimą ir
galėtume regėti dangaus šlovę.
7
TĖVE MŪSŲ
Komentarai
Rašyti komentarą