Penktas Juozapo skausmas
ir džiaugsmas:
Bėgimas į Egiptą,
gelbstintis nuo Erodo
Išminčiams
iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako:
„Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu,
nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“. Atsikėlęs nakčia, Juozapas
pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo
mirties. (Mt 2, 13-15)
Tikrosios Šviesos
įžengimas į Egipto tamsą
Štai!
VIEŠPATS, keliaudamas ant greito debesies, ateina į Egiptą. Egipto stabai dreba
prieš jį. Tada, nors VIEŠPATS ir bus smarkiai nuplakęs Egiptą, jį pagydys.
Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos pagydys. (Iz 19,
1.22)
Evangelijose
yra aiškiai parodytos Juozapo tėviškos pareigos Jėzui. Išganymas, kuris ateina
per Jėzaus žmogišką, prigimtį, realizuojasi kasdieniškais šeimos gyvenimo
veiksmais su įsikūnijimo tvarkai prideramu „palankumu“. Evangelistai
rūpestingai stengiasi parodyti, kad Jėzaus gyvenime niekas nebuvo palikta
atsitiktinumui, bet viskas vyko pagal Dievo nustatytą planą. Šv. Jonas Paulius II
Juozapo
laukia rimtas iššūkis, kuris visu smarkumu užgula jo pečius. Per sapną angelas
Juozapą įspėja, kad karalius Erodas trokšta atimti gimusios Jėzaus gyvybę.
Pirmąkart blogis priartėja ir Juozapas turi veikti. Jis pakelia Mariją ir jiedu
skubiai susiruošę apleidžia Betliejų. Erodo baimės pasekmės – žudomų vaikelių
verksmas ir nepaguodžiamos tėvų aimanos.
Žodis
tapęs kūnu ilsisi saugus ant Marijos rankų. Pamaldžioji liaudis ne veltui Juozapą
vadina Gelbėtojo gelbėtoju. Juozapas yra tas regimas stebuklas, kuriuo Dievas
pasinaudoja, kad apsaugotų savo Sūnų.
Sudėtingoje
kelionėje į Egiptą, Juozapas turi laiko apsvarstyti Dievo veikimą. Štai dabar
Juozapas regi savo misiją: saugoti Kristų ir Jo Motiną. Šį uždavinį jis su
džiaugsmu priima, dėkodamas Viešpačiui, kad išbandymo valandą, neleido jam
pasitraukti.
Kadaise
Senojo Testamento Juozapas, brolių parduotas vergijon, pateko į Egiptą tam, kad
taptų faraono patikėtiniu ir išgelbėtų visą kraštą nuo bado. Naujasis
Patriarchas Juozapas irgi ne savo noru keliauja į Egiptą, gabendamas Gyvąją
Duoną, nužengusią iš Dangaus, kuri pamaitins visą pasaulį.
Sena
legenda pasakoja, kad kuomet Šventoji Šeima įžengė į pagonių Šventyklą, visi
ten buvę dievų stabai parpuolė žemėn ir sudužo, neatlaikę Jėzaus galybės.
Tamsybėje tūnanti tauta buvo aplankyta Išganytojo.
Sakoma,
kad populiariausias vardas yra KAŽKAS KITAS. Kažkas kitas turi padaryti tą ir
aną, įvesti tvarką valstybėje, namo laiptinėje. Kažkas kitas turi išspręsti
mano problemas. Šventojo Juozapo pavyzdys mus drąsina ir primena, kad mes ir
esame tas, KAŽKAS KITAS. Nebijokime būti atsakingi. Nebijokime veikti.
Melskimės
V.
Šlovingasis šventasis Juozapai, rūpestingas įsikūnijusio Dievo Sūnaus gynėjau!
Kiek daug rūpesčių tau kainavo Aukščiausiojo Sūnaus sergėjimas ir išlaikymas,
ypač kai teko bėgti į Egiptą! Bet kokia didelė buvo ir tavo laimė gyventi šalia
paties Dievo ir regėti griūvant egiptiečių stabus! Dėl šių rūpesčių ir šios
laimės išmelsk ir mums malonę, kad vengtume visų progų nusidėti, kad vytume
šalin piktąjį priešą ir iš mūsų širdies pašalintume visus stabus – visokį
prisirišimą prie žemiškų dalykų. Mes norime pasišvęsti Jėzaus ir Marijos
tarnybai, gyventi vien jų garbei ir jų globoje palaimingai numirti.
7
TĖVE MŪSŲ
Komentarai
Rašyti komentarą