Dvidešimtoji diena – KASDIENYBĖS
ŠVENTUMO MOKYTOJAS
INVOKACIJA
K.
Dieve, ateik man padėti.
A.
Viešpatie, skubėk manęs gelbėti.
K. Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui, ir
Šventajai Dvasiai.
A. Kaip buvo pradžioje, dabar ir
visados, ir per amžius. Amen.
K. Viešpats paskyrė jį savo namų
tvarkytoju!
A. Ir visų savo turtų valdytoju!
Melskimės. Dieve, savo nuostabia Apvaizda Tu
išrinkai šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Mes
žemėje jį garbiname kaip globėją, o jis danguje tebūna mūsų užtarėjas. Tu
gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.
DIEVO ŽODIS
Tuomet
Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę. Išgirdęs,
jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas
sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad
išsipildytų pranašų žodžiai: Jį vadins Nazariečiu. (Mt 2, 21-23)
BAŽNYČIOS ŽODIS
Taigi
Jėzus iš Betliejaus į Nazaretą grįžo per Egiptą. Kaip Izraelis išėjo „iš
vergovės“, kad pradėtų Senąją Sandorą, taip Juozapas, Dievo apvaizdos
paslapties saugotojas ir bendradarbis, tremtyje saugojo tą, kuris įkūnys
Naująją Sandorą.
Šv. Jonas Paulius II
MĄSTYMAS
Atrodo
gyvenimas stojo į normalias vėžes. Evangelistai palieka Šventąją Šeimą iki
dvylikamečio Jėzaus išdaigos Jeruzalėje. Nazereto kasdienybė lieka apgaubta
pagarbios tylos. Tačiau juk kasdienybės rutina išbandoma žmogaus širdis ir
leidžiama subręsti šventumo vaisiams. Regime Juozapą kasdien save vis labiau
dovanojantį Jėzui ir Marijai. Ne, angelai neuždirbo Šventosios Šeimos
išlaikymui, tą turėjo atlikti Juozapas, pasinaudodamas savo kaip dailidės
amatu. Malda, darbas, bendrystė su artimaisiais, buvo tie ramsčiai ant kurių
laikėsi Juozapo gyvenimas. Sunkus fizinis triūsas būdavo atlyginamas švelnia ir
ištikima Marijos ir augančio Jėzaus meile. Matyti kaip Dievo Sūnus auga, kaip
mokosi mintinai maldas, kaip bando padėti jam dirbtuvėje, kaip prašosi, kad
būtų panešiojamas ant nugaros, kaip išsigandęs ieško jo glėbio, - ar tai nebuvo
didžiausias Juozapo džiaugsmas ir palaiminimas?
PASIAUKOJIMAS
Šlovingasis
šventasis Juozapai, gyvenęs angelišką gyvenimą! Tu nustebęs matei, kaip dangaus
Karalius paklūsta kiekvienam tavo žodžiui. Tavo džiaugsmas, kai jį galėjai
parvesti iš Egipto, buvo aptemdytas Archelajo baimės. Bet angelas tave vėl
nuramino, ir tu galėjai su Jėzumi ir Marija laimingai apsigyventi Nazarete. Dėl
šios baimės ir šios ramybės išmelsk mums malonę, kad mūsų širdys nejaustų
jokios baimės, kad mes išsaugotume sąžinės ramybę, laimingai gyventume su
Jėzumi ir Marija ir galėtume mirti jų tarpe.
DIENOS UŽBAIGA
Į
Tave, Palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami. Melsdami Tavo
švenčiausią Sužadėtinę pagalbos, su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus
globotum. Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo
Gimdytoja, ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį
Jėzų, maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo
Krauju, ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu. Rūpestingasis
Šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones. Mylimasis Tėve, padėk
mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų. Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus
kovoje su tamsos galybėmis ir, kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš
gresiančio Jo gyvybei pavojaus, taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo
žabangų ir nuo visokių nelaimių, o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad,
stiprinami tavo pavyzdžio ir pagalbos, galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje
numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę. Amen.
K. Garbinkime Viešpatį.
A. Dėkojame Dievui.
Komentarai
Rašyti komentarą